Medus

Informacija apie produktą:

Medus - tai bičių surinktas nektaras.

Nektaras - augalų išskiriamas saldus skystis, kuris yra sudarytas vidutiniškai iš 50 % vandens, o kitą dalį sudaro mineralinės ir kvapiosios medžiagos, sacharozė, gliukozė, fruktozė ir kiti angliavandeniai. Bitės renka nektarą, kuris yra išskiriamas augalo žiede esančių sekrecijos liaukų, vadinamų nektarinėmis. Nektaras, patekęs į bitės burną, yra sumaišomas su seilėmis ir toliau keliauja į medaus skilvelį, kuriame nektare esanti sacharozė sureaguoja su seilėse esančiu fermentu (invertaze) ir suskyla į gliukozę bei fruktozę. Bitės, atnešusios į avilį nektarą, supila jį į korių akeles ir išgarina perteklinį vandenį. Pripylusios pilnas korio akeles jas uždengia (užkonservuoja) vaško sluoksniu. Bičių nugarintas ir fermentuotas nektaras vadinamas medumi.

Medaus privalumai

Meduje esantys angliavandeniai (gliukozė ir fruktozė) žmogaus organizmo daug lengviau pasisavinami, nei cukrus (sacharozė). Gliukozė per virškinamąjį traktą patenka į kraują, per kurį yra „nunešama“ tiesiai ląstelėms, kaip energijos šaltinis. Tuo tarpu mūsų kasdien vartojamas cukrus, kad būtų žmogaus organizmo įsisavintas, taip pat turi būti suskaldytas iki gliukozės. Šį darbą turi atlikti kasos išskiriami virškinimo fermentai. Nesaikingai vartojant cukrų ar cukraus turinčių saldumynų ir gaiviųjų gėrimų, kasa apkraunama papildomų darbu. Kasai nebepajėgiant „susitvarkyti“, organizme sutrinka medžiagų apykaita, juntama bloga savijauta ir kt.

Medaus sudėtis

Meduje vidutiniškai yra apie 31 % (nuo 24 % iki 37 %) gliukozės, apie 39 % (nuo 25 % iki 44 %) fruktozės, apie 17 % (nuo 12 % iki 23 %) vandens, apie 6 % (nuo 2 % iki 12 %) maltozės, apie 2 % (nuo 0,5 % iki 3 %) sacharozės, apie 4 % kitų angliavandenių, taip pat iki 1 % mineralinių medžiagų (geležies, kalio, kalcio ir kt.), vitaminų (B1; B2, C, ir kt.), aminorūgščių (katalazės, diastazės, invertazės ir kt.) ir baltymų. 

Medaus gamyba

Bitininkai iš avilio išima korius, kurių akelėse yra bičių užkonservuotas (uždengtas vašku) medus. Uždengtas vašku korių akeles nupjauna arba plačiomis šakutėmis atakiuoja. Atakiuotus korius sudeda į medsukį. Medsukyje koriai sukami, veikiant išcentrinei jėgai, medus atsiskiria nuo korio. Tušti koriai gražinami į avilį, o likęs medus perkošiamas per sietus galutiniam atskirimui nuo smulkių, sukimo metu atskilusių vaško, pikio gabalėlių. Medus išpilstomas į tarą ir sandariai uždaromas. 

Medaus kitos savybė

Medaus skonis, kvapas, spalva ir kitos savybės priklauso nuo augalų, iš kurių rinktas nektaras. Šviežias medus yra tirštas, tąsus, skaidrus. Laikui bėgant medus kristalizuojasi, tačiau maistinė vertė nuo to nesumažėja. Kuo daugiau meduje fruktozės, tuo ilgiau jis liks nesusikristalizavęs. Taip pat, kuo tamsesnis medus, tuo daugiau jame mineralinių medžiagų. Pvz. Grikių medus turi 25 kartus daugiau mineralinių medžiagų negu liucernų medus. 

Medaus vartojimas

Vartoti apie 100 g medaus per parą.  

Medaus laikymas

Medus laikomas tamsioje sausoje vietoje, sandariai uždarytas, optimali laikymo temperatūra 5-10 °C.