Midus

Midus - alkoholinis gėrimas, pagamintas mielėmis fermentuojant natūralų, vandeniu praskiestą medų.

Istorija 

Midus yra žinomas kaip seniausias svaigusis gėrimas pasaulyje, kuris pradėtas gaminti žymiai anksčiau nei vynas ar alus. Mokslininkai teigia, kad pirmasis midus galėjo atsirasti natūraliai, laukinių bičių drevėse, kai medus, praskiestas lietaus vandeniu, pradėjo fermentuotis. XVIII a. Europoje dėl medaus brangumo midus buvo beveik pamirštas, jį išstūmė gerokai pigesnis alkoholinis gėrimas – vynas. Tuo tarpu Lietuvoje ir Šiaurės Europos šalyse dėl paplitusios drevinės bitininkystės midus neprarado savo reikšmės. Tik vėliau, plintant spiritiniams gėrimams Lietuvoje midus nuėjo į užmarštį. Dabar Lietuvoje turime tik kuklias midaus gamybos tradicijas gaminant midų natūralios fermentacijos būdu, kurias bando atgaivinti pavieniai entuziastai. Tačiau midaus gamyba nėra sudėtinga, todėl kiekvienas gali pasigaminti jo savo namuose ir pavaišinti svečius  išskirtinai Lietuvą reprezentuojančiu istoriniu gėrimu.    

Sudėtis 

• Medus. Galima naudoti bet kokį medų. Nuo jo rūšies priklausys pagaminto midaus skonio, spalvos, kvapo savybės. 
• Vanduo. Labiausiai tinka minkštas šaltinio vanduo. Jis neturi būti kietas. Galima naudoti pirktinį geriamą vandenį. 
  
• Prieskoniai. Ingredientai nėra būtini, nes pačiame meduje esančios medžiagos jau duoda išskirtinį, subtilų ir nepakartojamą skonį. Prieskoniai  naudojami skoniui sustiprinti ar kitoms savybėms pagerinti, pvz., midaus skaidrumo ar sodrumo išlaikymui. Dažniausiai naudojama: įvairios žolelės (čiobreliai, šalavijai, mėtos ir kt.), liepžiedžiai, pušų pumpurai (suteikia aitrumo), kadagio uogos (suteikia pikantiškumo), islandinė kerpena  (skaidrina), apyniai (suteikia kartumo), ąžuolo žievė (priduoda sodrumo) ir kt. Prieskonių naudojimas yra subtilus dalykas. Pvz., čiobrelis tinka  miškuose rinktam medui, liepžiedžiai - vidurvasario medui ir pan. Žinios, koks prieskonis kokiam medui tinka, ateina su patirtimi. Jūsų pagamintas  midus gali būti vizitinė kortelė, todėl nebijokite eksperimentuoti. Jei visgi papildomus ingredientus nusprendėte dėti, pradžiai rekomenduojame  apsiriboti 3-4 pasirinktais prieskoniais, ir tokiais, kurie auga aplink bityną, bičių ganyklose. Dedant daugiau ingredientų, reikalinga patirtis. Kitu  atveju jie gali užgožti vienas kitą ir paties medaus skonis nebebus išryškinamas. Kaip bebūtų, medaus skonis yra viso gėrimo pagrindas. 
  
• Mielės. Nuo jų priklauso midaus skonis ir kokybė. Galima naudoti tiek vyno, tiek alaus ar sidro mieles. Tinka ir naminio vyno mielės, kurios lieka  po naminio vyno gamybos. Jos suteiks midui subtilų uogų skonį, kaip sidro mielės suteikia midui obuolių aromatą. Perkant vyno mieles geriau  rinktis desertiniams arba baltiems vynams skirtas mieles arba tiesiog alaus mieles. 
  

Gamyba

Midus gaminamas mielėmis fermentuojant medaus ir vandens (sulčių) mišinį. Toks mišinys vadinamas misa. Nuo medaus ir vandens (sulčių)  santykio priklauso midaus saldumas, stiprumas ir brendimo laikas. Galimi įvairūs medaus ir vandens (sulčių) santykiai: nuo 1:0,5 (pusantrinio),  1:1 (dvigubo), 1:2 (trigubo) ir net iki 1:5 (šešiagubo). Gaminant santykiu 1:3 (keturgubą), gaunamas vidutinio stiprumo midus. Tokio midaus  rūgimas trunka apie 1-1,5 mėn. ir jis nėra reiklus mielėms. Gaminant santykiu 1:5, midus išrūgs greičiau, bet bus ne toks saldus ir stiprus  (bus švelnus „birzgaliukas“, tarsi praskiestas). Arba priešingai, gaminant santykiu 1:0,5, yra gaunamas saldus ir pakankamai stiprus midus,  tačiau šiuo atveju yra reikalingos žinios ir praktika, kaip priversti mieles tokioje misoje dirbti (turi būti atliekamas mielių pratinimas ir t.t.). Midus  standartiškai būna apie 12 %, maksimaliai iki 16-18 % alkoholio stiprumo, kadangi dauguma mielių rūšių alkoholio koncentracijai viršijus 18 %  nebesidaugina. 

Midus - alkoholinis gėrimas, pagamintas mielėmis fermentuojant natūralų, vandeniu praskiestą medų.

Vaisių midus - alkoholinis gėrimas, pagamintas mielėmis fermentuojant natūralų, šviežiais vaisiais ar uogų sultimis praskiestą medų. 

Pagrinde midaus gamyba susideda iš 3 pagrindinių dalių: virimo, rauginimo (fermentacijos) ir brandinimo. 

Virimas. 

Užverdamas puodas su vandeniu. Sudedamas medus. Toliau verdant paviršiuje pradeda formuotis baltos tirštos putos. Jas būtina nuolat  nugraibyti. Putose yra meduje buvusio vaško, pikio, žiedadulkių ir kt. dalelių. Verdama ant mažos ugnies panašiai apie 2-3 val. Jeigu skystis ima  smarkiai virti, putoti ir lipti per puodo kraštus, į indą įpilamas truputis šalto vandens. Virimo laikas priklausys nuo medaus ir vandens švarumo.  Kai nustoja formuotis putos, dedami prieskoniai. Geriausia prieskonius sudėti į lininį ar medvilninį maišelį. Nepamirškite į maišelį įdėti ir akmens,  kad maišelis skęstų. Taip pat, maišelį užrišus, palikite ilgesnį siūlą - bus patogu po visko ištraukti. Kai prieskoniai sudėti, reiktų pripilti vandens  (tiek, kiek nugaravo per virimo laiką). Toliau verdame misą su prieskoniais ir nugraibome putas, nes iš prieskonių, kaip ir iš medaus, misoje  atsiranda naujų įvairių priemaišų, kurias turime pašalinti. Nustojus gamintis putoms dar paverdame apie valandą, kol misa išskaidrėja (matosi  dugnas). Išskaidrėjus misai, nukeliame nuo ugnies ir atvėsiname. Kuo greičiau atvės misa, tuo aromatingesnis bus midus (galima dėti į šaltą  vonią, upelį ar kūdrą). Misai atvėsus iki 20-25 laipsnių (maždaug kambario temperatūros), galima midų užraugti.

Rauginimas (fermentacija). 

Atvėsusi misa supilama į švarų rauginimo indą. Jei bus dedamos pirktinės mielės, paruošiame pagal jų instrukciją ir  supilame į rauginimo indą. Raugimas atliekamas su fermentacijos vamzdeliu (kitaip - rauginimo vamzdelis su vandeniu). Jo veikimo  principas - leisti iš rauginimo indo pasišalinti dujoms ir neleisti atgal patekti orui. Rauginimui tinka praktiškai visos mielės. Gali būti naudojamos  likusios po naminio vyno gamybos, taip pat maistinės mielės ar pirktinės vyno ar alaus mielės. Tačiau reikia žinoti, kad nuo jų priklausys midaus  skonis, raugimo intensyvumas ir trukmė. Rekomenduotume pradėti nuo pirktinių alaus mielių, kadangi su jomis gaminti yra gana paprasta  (nėra reiklios) ir nenukenčia skonio savybės. Rūgimo trukmė vidutiniškai trunka apie 1,5 mėn. Misos rauginimo temperatūra turėtų būti išlaikoma  be didelių svyravimų ir pasirinkta priklausomai nuo naudojamų mielių. Vidutiniškai reikalinga apie 18-220C. Kai iš rauginimo vamzdelio išeina  vienas burbuliukas per 1,5-2 min., reiškia, jog misa baigė rūgti ir jau turite midaus. Tada jau galima jį brandinti. 

Brandinimas. 

Prieš midaus brandinimą atsargiai, nesuplakę ant dugno nusėdusių mielių, nupilkite midų arba jį perkoškite per filtrus, kad mielės  būtų atskirtos. Brandinti midų reikia be mielių. Brandinimas teigiamai veikia midaus stiprumą, skonio savybes. Kuo ilgiau midus bręsta, tuo labiau  išryškėja skonio savybės (t.y. medaus ar naudotų žolelių). Rekomenduotume brandinti (išlaukti), bent 1 metus. Mažiausiai brandinti reiktų apie  3 mėn., nes priešingu atveju gali būti dar jaučiamas mielių poskonis. Brandinti didesnį kiekį galima ir bačkose, bet rekomenduotume brandinti  iškart supilsčius į stiklinius butelius ir uždarytus kamštmedžio kamščiu. Brandinant midų kambario (rūsio) temperatūra neturėtų svyruoti ir  viršyti 16 °C, taip pat turi nepasiekti saulės ir UV spinduliai.

Vartojimas

Su saiku... :)

Laikymas

Midaus laikymas turi būti artimas midaus brandinimo sąlygoms, t.y. tamsioje vietoje, kur temperatūra kuo mažiau svyruoja ir yra artima  16 °C. Pradėtą ir nebaigtą butelį iki kito karto laikykite šaldytuve. 

Receptas 

Keturgubas midus (apie 20 litrų):

1. 5 kg medaus;

2. apie 20 litrų šaltinio vandens (15 litrų pagrindiniam virimui + apie 5 litrai nugaravusiam papildyti);

3. 11.5 gr. sausų alaus mielių SAFALE US-05.